Pirmieji jauno verslo mėnesiai: ko tikėtis?

 
 
 

Dėl paprastai turimų ribotų išteklių bent pirmuosius veiklos metus pagrįstas piniginių srautų susiplanavimas ir nuolatinė kontrolė turėtų būti kiekvieno verslo prioritetas. Tinkamas finansinio scenarijaus sudarymas visų pirma padeda įvertinti ir nuspręsti apskritai – imtis verslo ar ne, tap pat - nusistatyti reikiamus rezervus pradžiai, aišku, kartu įvertinti išorės finansavimo poreikį bei gauti informacijos kainodaros sprendimams.

Rezervai: kokie jie?

Bendru atveju rekomenduojama aiškiai susiskaičiuoti būsimas išlaidas pirmiesiems 12 mėnesių ir jiems turėti rezervą tokiu atveju, jei verslas iš pradžių negeneruos pajamų. Aišku, kalbant apie smulkesnį verslą, rezervas pirmiesiems 6 mėnesiams yra protingas ir pagrįstas.

Nepamirškime: netgi jei verslas iš karto generuoja pajamas, tai negarantuoja reikiamo piniginio srauto. Priklausomai nuo individualių susitarimų su klientais arba situacijos rinkoje atsiskaitymo terminai gali būti ištęsti arba patys pirkėjai gali delsti atsiskaityti - pavyzdžiui, statybų sektoriuje standartiškai atsiskaitymo terminai siekia net 90 dienų.

Rezervų dydžiui, aišku, įtaką daro ir atitinkama verslo specifika: įvertinti privalu ir tokius veiksnius, kaip verslo priklausomybė nuo konkretaus tiekėjo ar pirkėjo – t.y. kaip kistų srautai juos praradus? Arba jau žinomi vidiniai faktoriai – planuojamos investicijos į gamybinius pajėgumus, darbo užmokesčio perskaičiavimai ir pan. Taip pat nepamirškime ir nuo verslo nepriklausančių išorinių aplinkybių – t.y. numatomi priimti arba jau priimti teisės aktų pakeitimai arba konkrečios to verslo rinkos tendencijos, pavyzdžiui – sezoniškumo įtaka ir pan.

 
 
 

Patartina sekti ir analizuoti mokumo rodiklius – ar lėšų yra pakankamai, norint padengti trumpalaikius įsipareigojimus.

 
 
 
Starto ir einamosios išlaidos

Skaičiuojant, kiek verslui kainuos vienas mėnuo, matematika paprasta: skaičiuojant svarbiausia yra atskirti vienkartines verslo starto išlaidas nuo einamųjų. Paprastai prieš tai, kol verslas, kaip verslas, „atidaro“ duris, reikia susimokėti įvairias valstybės įstaigų nustatytas rinkliavas už licencijas ar leidimus, įregistruoti patį verslą, susimokėti depozitą už patalpų nuomą, įsigyti reikiamą gamybinę įrangą, baldus, atlikti einamąjį patalpų remontą ir pan. – visa tai yra vienkartiniai verslo patiriami kaštai.

Nedvigubinkime skaičiavimų – visos kitos išlaidos, kaip mėnesio patalpų nuoma, darbo užmokestis, žaliavos ir pan., priskiriamos prie einamųjų mėnesio išlaidų. Paprastai jų suma pirmaisiais mėnesiais išlieka santykinai pastovi ir nekinta arba kinta atitinkamai keičiantis gamybos apimčiai. Ir dar atkreipiu dėmesį į visas iš anksto nenumatytas išlaidas – patartina, kad jos sudarytų bent 10 proc. visų iš anksto numatytų išlaidų.

Tam, kad sudarinėjamas finansinis scenarijus pradedančiajam būtų kuo aiškesnis, prie atitinkamų išlaidų rekomenduoju nusimatyti konkrečius finansavimo šaltinius –asmeninės lėšos ar išorės finansavimas, o gal - abiejų kombinacija.

Mokestinės prievolės - kas laukia jauno verslo?

Svarbiausia - įsisąmoninti, jog minimalių mokesčių sumokėjimas jokiu būdu neturi būti verslo prioritetas. Sutinku, mokesčiai – viena išlaidų rūšių, nekuriančių jokios pridėtinės vertės, tačiau reikėtų orientuotis į jų optimizavimą viso verslo kontekste, o ne minimizavimą.

Bendru atveju mokestinė našta verslui priklauso nuo pasirinktos veiklos formos, o vienareikšmiškai pripažinti vienos pranašumą prieš kitas mokestiniu požiūriu neįmanoma. Tik nepamirškime, kad jeigu versle galiu dirbti vienas, gal tikrai paranku ne steigti, sakykime, UAB, o registruoti paprasčiausią individualią veiklą, PSD, VSD ir GPM įmokas mokant kartą per metus?

Su kokiais iššūkiais susiduria pradėjusieji?

Kalbant atskirai apie mokestines prievoles, pastebiu - dažnai pradedantiesiems sudėtinga perprasti PVM „vaikščiojimą“: žinokime, jog PVM mokėtojai šį mokestį tiesiog tik „perskirsto“ – į biudžetą sumoka jį galutiniai vartotojai. Antra – prieš pradėdami arba neįvertiname, arba nepakankamai pagrįstai įvertiname PVM mokėtojo statuso įtaką sudaromų sandorių kainodarai. Prisiminkime esminius 2015 m. statybų sektoriaus pokyčius: po jų įsigaliojimo, pavyzdžiui, rangovui, net nesant prievolei, vis dėlto palanku iš karto įsiregistruoti į PVM mokėtojų registrą dėl atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmo taikymo statybų paslaugoms.

Dar vienas pastebėjimas dėl paprastai smulkiam verslui būdingų sandorių tarp susijusių asmenų: visos turto, priklausančio akcininkui ar vadovui, su įmone sudarytos nuomos ar pirkimo-pardavimo, taip pat paskolų sutartys turi atitikti rinkos kainą. Primenu ir apie draudimą sudaryti civilines sutartis (išskyrus civilinę paslaugų sutartį su vadovu) tarp MB narių ir pačios MB bei privalomas mėnesines MB narių įmokas Sodrai nuo MMA – tai pavyzdžiai faktorių, kurie diktuoja veiklos formą, o kartu – ir iš to atsirasiančius mokesčius.

Kitos mokestinės prievolės – sakykime, darbdavio mokesčiai, paskaičiuojami nuo darbuotojų atlyginimų, arba pelno mokestis – taikomi bendra tvarka visiems juridiniams vienetams, aišku, įstatymams numačius konkrečias išimtis.

 
 
 

Aiškiai įsidėmėkime: svarbiausia yra visų pirma atskirti „buhalterinį“ pelną ar nuostolį nuo „grynųjų“ pinigų. Tai reiškia, kad pradėjusiems tikslinga pirmiausiai orientuotis ne į pelningumą.

 
 
 

Jaunas verslas finansinėse ataskaitose: koks jis?

Dažniausiai jauno verslo pirmojo pusmečio finansinės ataskaitos rodo patirtą nuostolį, dėl to balanse nuosavo kapitalo eilutė gali būti neigiama, o dėl verslo finansavimo pagrinde iš skolintų lėšų - skolų – nuosavybės rodikliai aukšti. Tačiau atkreipiu dėmesį, kad visų pirma verslo, kaip ūkio subjekto, finansinės būklės tik iš balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų įvertinti neįmanoma, antra – jaunam verslui tokių ataskaitų teikiama informacija nėra pakankama, norint priimti tinkamus valdymo sprendimus.

Kaip tinkamai įvertinti jauno verslo finansinę būklę?

Aiškiai įsidėmėkime: svarbiausia yra visų pirma atskirti „buhalterinį“ pelną ar nuostolį nuo „grynųjų“ pinigų. Tai reiškia, kad pradėjusiems tikslinga pirmiausiai orientuotis ne į pelningumą, bet į pagrįstą piniginių srautų susiplanavimą prieš pradedant, o pradėjus - pakankamą jų užtikrinimą ir, aišku, nepertraukiamą kontrolę. Juk joks verslas negali egzistuoti be pinigų: už darbuotojus, ofisą, įrangą atsiskaitoma grynaisiais, o ne „buhalteriniu“ pelnu.

Patartina sekti ir analizuoti mokumo rodiklius – ar lėšų yra pakankamai, norint padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Kadangi kalbame apie sąlyginai trumpą (pirmuosius 6 mėnesius) laikotarpį, skaičiuojant tikslinga eliminuoti nelikvidų turtą (tai gali būti atsargos arba pirkėjų įsiskolinimas – priklausomai nuo situacijos).

Iš darbo praktikos galiu pasakyti, kad pradedantiesiems dažnai sudėtinga skirti išlaidas/pajamas nuo turto. Kaip pavyzdį pateiksiu investiciją į gamybinius įrengimus: kai už juos atsiskaitoma iš karto, iš verslo „atimamas“ grynųjų pinigų srautas, tačiau pelno (nuostolio) ataskaitoje atitinkama išlaidų eilutė tokiu atveju rodys tik tų gamybinių įrengimų nusidėvėjimą per ataskaitinį laikotarpį. Tas pats ir su uždirbtomis pajamomis: nors pelno (nuostolio) ataskaita gali rodyti verslo generuojamas pajamas, dėl neįvykusio atsiskaitymo grynųjų pinigų banko sąskaitoje dar nebus.